TRANQUILO
O buvo sitaip. As jau tikriausiai desimtus metus is eiles zyziau kaip noru i Kuba ir esu isitikines, kad pradejau zysti dar gerokai pries tuos laikus kai i Kuba nukeliauti tapo madinga todel mados tendenciju vaikymosi labai prasau mumi netaikyti. Vat uztai kritikos uz itin skubu savo planu igyvendinima esu gaves sociai kol galu gale jau paciam buvo eme atrodyti, kad tas mano svaiciojimas yra daugiau noras apie tai sneketi nei daryti. Taigi viena toki eilini vakara, man bezirziant Vaidutis tik POKST ir sako VAROM. Na, o as ka? VAROM. Pasiskaiciuojam, esam trise. Kazkaip du muskietininkai ir vienas Dartanjanas nei sis nei tas iseina. Skambinu Viktoriukui. Sakau ka veiki? Sako kelione planuoju. Chm. O kai grysi i Kuba nori? NORIU. Daugiau nei vieno klausimo. Mes jau keturi :)
Sprendimas priimtas, toliau kaip sviestu patepta. Vaidas pritaikydamas vadybos principus skubiuoju budu paskirsto darbus. Jis perka bilietus, as uzsakau viesbucius. Tania ir Viktoriukas siam momentui vaizduoja musu turistines agenturos klientus. BILIETAI YRA, VIESBUTIS YRA.
Atskira istorija su Kubos viza. Pastaraja reikia pirkti. Atliekamas pavirsutiniskas rinkos tyrimas ir nustatoma, kad pigiausiais variantas yra viza isigyti Westexpres kelioniu agenturoje. Tiesa pastarieji taip pat naudojasi Lietuveles gyventoju neskaitlingumu bei ju ribotomis galimybes keliauti ir nepasikuklina paimti viena kita didelesni mokesteli kai proga pasitaiko. Oficialiai Kubos viza kainuoja 25 Eurus, taciau Lietuvoje ja isigyti galima geriausiu atveju uz 140 Lt. Teisybes deliai, nenagrinejome varianto ar butu imanoma ta viza parsisiusti is artimiausios Kubos atstovybes taciau nemanau, kad galutiniam rezultate butu buve bent arti oficialiosios kainos. Kiekvienu atveju, kai issikrapstai i kita rutulio puse 70 litu nebesudaro esminio skirtumo. Taigi. Vizos reikalo imuosi as. Surenku visu 4 paso duomenis ir keliauju agenturon. Tenai man sutvarko vizas, susidedu jas i vokeli ir mes jau beveik ne Lietuvoje!
Kazkaip viskas pernelyg grazu butu. Tvarkytis yra gerai. Pries paskutine diena darbe perorganizuodamas stalcius atrandu savo paso kopija. Ziuriu, ziuriu, kad man ta nuotrauka kazkokia labai senai matyta... Tik BLYKST! Taigi cia paso, kuri jau gana senokai pavyduliavimo priepolio apimtas suciaumojo mano mazasis sunelis! Ciupt uz sirdies, ciupt uz rakteliu ir varau naujos vizos darytis, si karta jau su teisingu paso numeriu... Viskas gerai, susimokejau dar karta, gavau nuolaida, bet dabar jau tikrai turiu gera viza. Viskas, vizos tvarkoje, galima vaziuot.
Paskutinieji pasiruosimai kelionei vyksta svenciant Tanios gimtadieni irgi dedant visas imanomas pastangas neprisigerti su ta salyga isgeriant tik viena buteli viskio ir kokius tai menkavercius kelis kokteilius bare “iki ausros”. Ryte galvoje varpams skambant visi imtini daiktai paskelbia maista – is pradziu susislepia, paskui susimaiso, o galiausiai netelpa i turimo bagazo turi. Oficialiai konstatuojama, kad NETELPAM. Valios pastangu deka priimamas sprendimas – kupriniu neuzteks, imam papildoma lagamina ir nesvarbu, kad i belieka sukisti tik lastus ir koines. Turio prireiks gryztant. Tuo tarpu Vaidas paskubomis baigia eilini kursini darba bei kurpia nurodymus zemeje liekanciam kolektyvui, todel i aerouosta atkeliauja neissimiegojes ir turedamas regis 4 gabalus paskiro bagazo kurio kiekvieno turis nevirsyja mazojo maxima maisiuko apimties. Viktoras pergalingai pasiekia starto linija igijes dvi naujas kuprines is kuriu viena, jo paties teigimu pritaikyta siltu krastu atmosferai (ryski ir ispaisyta gelytemis). Veliau sis daiktas kelia nuostaba “kodel visi mato, kad as turistas?”
SKRENDAM. Pirmasis tarpinis nusileidimas – Amsterdamas. Cia jau kiek prasibudines Vaidutis staiga atranda, kad jo vizoje, irasyti du skirtingi paso numeriai. Vienas jo, kitas Viktoro.... Nieko cia nebeprigalvosi. Skrendam toliau. Kaip sako vienas bendradarbis: “there is no need to panic, our left wing is not on fire”.
Trim is keturiu tai pats ilgiausias gyvenimo skrydis, beveik virs gegutes lizdo (kai pagalvoji, kad 10 valandu uzdarytas skarbonkeje kabi virs balos). Trim is keturiu tai ilgiausia gyvenime para turinti 31 valanda. Be visa kita ko lektuvui besileidziant, Kubos vyriausybes reikalavimu, esame dezinfekuojami apipurskiant mus tualetinio oro gaivikliais... Nusileidus trinkteli siluma. YE! Liko pasu kontrole, o prie jos kokie trys laineriai zmoniu plojimai palydinciu kiekviena ileistaji. Gerbiamieji, dabar jau is patirties sakau, vos tik lektuvo ratai paliecia Kubos zeme nusiraminkit. Cia skubeti negalima ir neimanoma. Sutaupysit neuronu. Viskas yra procesas, viskas yra keliones dalis, tik mes kaip pirma karta dar to nesuprantam. Tiesa tos 1,5 valandos prie kontroles labai neprailgsta, nes dali to laiko pergyvenam del to ar ileis Vaida, dali vaikstom i tualeta ir aptarinejam Gvatemala, opusumus bei jos pencininkus, nes pries mus stovi visa kruva turistu butent is sios salies. Prienam pasienio kontrole. Smakra pakelt! Geras pora minuciu stuksi spaudas, bet pase neatsiduria jokia atzyma. Kiek bebutu griezta visvien nusisypso pasieniete ir issvajotiosios durys atsiveria. DONE. MES KUBOJE. Dar kiek neiprasta, kad pries patenkant i sali mus patikrina metalo detektoriumi. Dabar uz lagaminu ir i bara! Dutki. Tai keliones dalis. Atavyko tik puse lagaminu. Likusieji kazi ka veikia Amsterdame beigi atkeliaus tik po dvieju dienu. Rysium su tuom as ir Viktoras turim pasus, pinigus ir fotikus. Tania uzsispiria ir atsisako mum paskolinti savo marskinelius nepagristai motyvuodama, kad istampysim. Savo geranoriskuma demonstruoja vaidas isskirdamas viena savo rezerviniu marskineliu ir gyvenimas tesiasi!
Apsistojame namuose pas Havanos dramos teatro aktore. Grazi, aristokratiska moteriske. Visas namas nukabinetas teatro afisomis kurios bene be isimties apima didesni ar mazesni nuogybes laipsni.
Pusryciams mum pasiulomi kokietai “huevos”, be visa kita ko kurie gali buti kazkokie fritos, omlent ir dar zmoniu kalba nepakartojamo pavadinimo. Issiaskinimas vyksta bandymu keliu. Ikalam nezinomo pavadinimo vaisiu sulciu ir zengiam zingsni i senosios Havanos labirinta.
HAVANA, VINJALES, TRINIDAD, LA BOCA, HAVANA
Stai toks musu keliones marsrutas. Statistiskai zvelgiant tai apie 1300 km kelio, 13 nakvyniu, 4 miestukai, viena jura ir vienas vandenynas, cigaru gamybos fabrikas, cigaru plantacijos, koralu rifai, romo darykla, cukrasvendriu plantacijos, subtropinis miskas, vienas bortelis ir 5 sudroztos padangos, 1 katamaras, apytiksliai 30-40 mojitu, 10 daiquiriu ant galvos (neskaitant Viktoriuko), panasiai tiek gatviniu sumustiniu bei 15 dienu nuostabiai gero laiko.
Atsizvelgiant i lagaminu netekties fakta buvo pakoreguotas pirminis (skrydzio metu sukurtas) keliones planas. Vietoje numatytu 2 naktu Havanoje praleidziame 3, nes laukiam mums taip reikalingu “triusiku, sliopkiu ir plavkiu”. Tad neskubedami patraukiam i miesta. Neturim ir nenorim tureti siame mieste jokio veiksmu plano. Bandom pajausti miesto ritma, mojitu ir daiquiriu skoni ir kaip visada nutinka keliones pradzioje savo kailiu patirti klaidas kurias atmintai zinome. Havanos prabangos, neturto, ramybes ir zmoniu aprasyti nesiimu, linkiu kiekvienam nors siek tiek nebijanciam atsiplesti nuo europiniu standartu tai pamatyti ir ivertinti patiem. Kitas keliones punktas VINJALES. Pradinis planas keliauti autobusu, ivykdytas planas – nukeliauta taksi. Cia mum buvo pristatytas kubos gyvenimo moto – TRANQUILO - ramiai. Ir zinot ka? Pavyko :) Tiesa ne is pirmo karto. Kai pirmaja patiekta vakariene sukimsau kosminiu greiciu seimininkas emesi mokymo. Jokio rukymo pries maista. Pirmiausia neskubedami, letai, besimegaudami pauksciuku balsais ir supancio sodo zaluma (kuri vakarienes metu yra daugiau isivaizduojama del supancios tamsos) pavalgome, tada ramu ramiausiai isgeriame kavytes ir neskubedami surukome cigara. Ir tikrai, kokio velnio mes vis skubame?!? Pagrindinis musu atvykimo i Vinjales tikslas – nuostabaus grozio slenis bei jame esancios cigaru plantacijos. Visa tai nutariama apziureti jojant arkliais. Kas as? Aristokratas as ne aristokratas? Pagalvoja sau Viktoras ir pasipuosia lininiu kostiumu (“vse v gavne, a ja v belom”). Atsizvelgiant i salies politine santvarka arkliukai matyt nera prate prie ponu vezinimo, todel dienos pabaigoje musu aristokratas savo isvaizda labiau panaseja i Kisa filmo dvylika kedziu pabaigoje. Nepaisant to visa kompanija nors ir murzina iki ausu, yra laiminga – fermeris laukuose pavaisino vietoje suktu cigaru, ikaltas kokoso kokteilis, issimaudyta giliai oloje esanciame “baseine”, pasuoliuota “galopais”, pamestas ir atrastas Zygio arklys ir siaip iki valios prisijuokta bei prisibaiminta.
Tranquilo pamokos labai pravercia kai kita diena pila tropinis lietus ir pusryciu procesas ta proga uzsitesia keleta valandu, tai pravercia kai savo papratimu bandoma skubiai iskeliauti i Trinidada, taciau vietoje to uzstringama pusei dienos, nes tai nera taksi, tai jis brangus, tai taksi yra bet nera benzino, tai yra nuomojama, masina bet jos nuomos dokumentu apiforminimui reikalingos geros 2 valandos.
Kelione i TRINIDADA. Zinojom, zinojom... Negalima Kuboje tamsoje vairuoti, bet negi dabar imsi ir kitu patirtimi vadovausies. Sutemus Kubos kelyje renkasi visi – sunys, arkliai, zmones, sunkveziniai, dviraciai ir kiaules. Vis be jokiu sviesos uzuominu. Tiesa kartais galima isvysti vezima riedanti su vezimo gale uzdegtomis zvakemis... Vairuoja visi. Vaidas dar papildomai ir vaira sukioja. Tai nepadeda. Vidury kelio partizaniskai isdygsta bortelis – strykt! Nieko, regis galima vaziuoti toliau, taciau greitis krenta nuo 50 iki 30 km/h, o keliauti tai dar 200 km... Kulminacija pasiekiama kai Vaidas kartu su visa masina pasibaido drugelio. Vaziuojama Karibu juros pakrante ir horizonte didingai trankosi zaibai – kazkur toli audra apie kuria sako net Lietuvoje pranese. Po ne visiskai sekmingos nakvynes Trinidade susikraunam daiktus ir keliaujam ieskoti naujo busto. Ji aptinkame netycia, pakeliui i papludimi. Jau uz miesto, ant juros kranto, namelis apsodintas palmemis su nuostabia terasa. Cia pasiliekam ir nesigailim. Taigis nepaisant to, kad pats Trinidadas man pasirode esas ypatingai turistinis (cia netgi sutikome kazi kur paskui savo ekskursiju vadova velniskai skubanciu lietuviu) jo apylinkes ir papludimiai yra puikus ir su minimaliu turistu skaiciumi. Be nepakelimai lengvo buties lengvumo pojucio papludimyje kur esi tik tu, tavo draugai ir daugybe spalvotu zuvyciu pakranteje dar pabovoji cukrasvendriu plantacijose, subtropiku miske, pamatai svieziai ant lauzo ruosiama kava bei iki soties atsivalgai juros gerybiu, atsivalgai tiek, kad paskutinemis dienomis jau prasai vakarienei paruosti jautienos. Kazka kokretesnio papaskot apie sias dienas yra labai sunku tai tiesiog reikia patirti, arba tiksliau sakant – buti arba dar siai kelionei budingo zargono kalba sakant - pendeti. Toliau – atgal i Havana. Paskutines dienos skirtos tam paciam jau ismoktam ramiam buvimui. Nuostabu palydeti besileidziancia saule Havana vieja pakranteje, cia pat triuba grojant muzikantui, zvejam traukiant laimiki ir pro sali burzgiant 1950uju metu automobiliams. Havanieciai i saules palydas kasvakar renkasi kaip i mini spektakli. Atsinesa alaus, butelaiti romo, nukaria kojas nuo molo ir besisnekuciuodami palydi dar viena silta diena.
Rasau ir matau, kad visko nepapasakosiu. Tikriausiai ir neimanoma. Nes Kuba yra apie patiriama jausma, o ne apie pamatyma. Tik patariu nuvykit ten dabar, veliau Havana tikrai spindes kaip muziejus kur eksponatai sudeti ten kur kazkas sugalvojo, kad jie turi buti, o ne ten kur yra savaime. Iki dabar dar ten nera reklamu ir patikekit tai nuostabu, vienas kitas uzrasas, turintis asociaciju su Kaune esanciais plakatais “Vamos bien”, “Viva la victoria siempre” niekaip toliau smegenu neapkrauna. Jokio svyturio, jokio always ar coldrexo.
Dar siek tiek pastebejimu:
- Ten esi zmogus, tol kol nesi amerikietis. Jei tavo VISA ar MASTERCARD koretele isduota Amerikoje neatsiskaitysi, jei esi amerikietis tau neleis dalyvauti loterijoje romo darykloje, jei esi amerikietis tu neturi galimybes atskristi tiesioginiu reisu, privalai atvykti per bet kuria trecia sali, jei esi amerikietis tavo veliava niekada nebus iskabinta, net jei ten iskabintos viso likusio pasaulio veliavos, jei turi doleriu tai mokesi nepagristai dideli keitimo mokesti, nes tai is Amerikos;
- Jei stengsies issilaikyti savo europietiskos tvarkos, svaros, higienos bei nepasitikejimo sampratoje uz kelione kuboje sumokesi tiek kiek uz pabuvima Londone ar Kopenhagoj. Kita vertus, pries kelione mes skiepijomes nuo hepatitu, difteriju, stabligiu ir dar bala zino ko, tad tikedami medicinos pasiekimais bei prisimindami savo vaikyste kai gerem is bendru stikliniu esamu prie gazuoto vandens automatu drasiai maukeme svieziai spaustas sultis, gerem is austriu gaminamus kokteiliukus bei pilnais zandais kimsome gatveje parduodamus sumustinius. Be sito – jokioje “valiutineje” kavineje nesutiksi vietiniu, negausi cia pat spaudziamu ciukrasvendriu sulciu, tikro vietinio alaus ar cigareciu, o be to uz viska sumokesi nuo 8 iki 20 kartu brangiau. Tiesa, uz vietinius negausi mojito, daiquirio, nepasedesi senoves didybe menancio viesbucio terasoje, bei negausi dideliausio lobsterio uodegos, beigi sunkiau rasi nakvyne. Kainos ten va tokios: mojito, daiquiri, kristal ar bucanero alus – 1-2 eurai, sumustinis bare – 3-5 eurai, pilna vakariene restorane – 20-30 euru, kambarys casa particulara – 20-30 euru, vidutines klases masinos nuoma parai – 60-70 euru, litras benzino 0.9 eur. Sumustinis, pica, paprastu gyventoju rukomas cigaras ar austriu kokteilis gatveje – 20 euro centu, naturaliu sulciu stikline, bananas, pieno kokteilis – 4 euro centai, vietinis alus – 40 euro centu, vietines cigaretes 29 euro centai.
- Nepamesk “trauzu”, paskui ju nebeatiduoda. Ypac jei juos issikalbi bei neatidziai padziauni, o vejas juos nuskraidina i kaimynu kiema bei jei jie yra pirkti Kopenhagoje.
- Neikliuk i tinkla. Nors Kuba dar nera labai turizmo paveikta salis, taciau visa tai sparciai keiciasi, tai kas pagal turima informacija pries 2 metus buvo nemokama dabar mokama, o ir patys zmones “gudreja”. Kiekvienuose namuose, kur apsistosite jum parekomenduos kitus namus, tame mieste i kuri keliaujate. Kartais tai gerai, kartais blogai. Tiesiog jei nepatinka reikia tiesiog apsisukti ir keliauti savo keliu, nes viso gyvenimo kaina yra ta pati, o kokybe skiraisi is emses. Kitas dalykas susijes su gyvenimu: visuose namuose siuloma vakariene ir pusryciai. Mum pasitaike visi buvo tikrai geri. Mazas patarimas – i vakarienes kaina neina gerimai, bet visikai nera priestaraujama jei tuos gerimus gyventojas atsinesa savo. Tad labai taupantiems tai gali buti palengvinimu.
- Neik i jokius Salsa, Buena Vista ar panasius festivalius, kuriuos siulys kas trecias sutiktas Havanietis. Tiesiog atsirasite eiliniame bare, o uz gerimus sumokesite 2-3 kartus daugiau nei butumet i ta bara uzeja patys.
- Cigarus pirk juodojoje rinkoje. Dezute populiariausiu cigaru ne daugiau 25 euru. Dezute atidaryk, visus cigarus apziurek.
- Nesivezk protingu knygu. Mes bandem. Baigem skaitydamas kitu knygas.
- Jei nemoki ispaniskai tai butiniausiai reikia tureti zodyna, angliskai ten nekalba ir tai, kad geriausiu pastangu vedamas zmogelis pirstu rodydamas i placiai issziota burna bando pasakyti, kad eisim i ola, tai nebutinai taip jusu ir bus suprasta;
Siandien jau beveik savaite Lietuvoje ir man vis dar juokinga. Idomu kiek laiko pavyks islaikyti ramybe? Dalis manes vis dar kazkur verziasi lekti, skubeti, taciau jau yra dalelyte kur vis rikteli STOP! RAMIAI... :)
Keletas nuotrauku pradziai yra CIA.
Sprendimas priimtas, toliau kaip sviestu patepta. Vaidas pritaikydamas vadybos principus skubiuoju budu paskirsto darbus. Jis perka bilietus, as uzsakau viesbucius. Tania ir Viktoriukas siam momentui vaizduoja musu turistines agenturos klientus. BILIETAI YRA, VIESBUTIS YRA.
Atskira istorija su Kubos viza. Pastaraja reikia pirkti. Atliekamas pavirsutiniskas rinkos tyrimas ir nustatoma, kad pigiausiais variantas yra viza isigyti Westexpres kelioniu agenturoje. Tiesa pastarieji taip pat naudojasi Lietuveles gyventoju neskaitlingumu bei ju ribotomis galimybes keliauti ir nepasikuklina paimti viena kita didelesni mokesteli kai proga pasitaiko. Oficialiai Kubos viza kainuoja 25 Eurus, taciau Lietuvoje ja isigyti galima geriausiu atveju uz 140 Lt. Teisybes deliai, nenagrinejome varianto ar butu imanoma ta viza parsisiusti is artimiausios Kubos atstovybes taciau nemanau, kad galutiniam rezultate butu buve bent arti oficialiosios kainos. Kiekvienu atveju, kai issikrapstai i kita rutulio puse 70 litu nebesudaro esminio skirtumo. Taigi. Vizos reikalo imuosi as. Surenku visu 4 paso duomenis ir keliauju agenturon. Tenai man sutvarko vizas, susidedu jas i vokeli ir mes jau beveik ne Lietuvoje!
Kazkaip viskas pernelyg grazu butu. Tvarkytis yra gerai. Pries paskutine diena darbe perorganizuodamas stalcius atrandu savo paso kopija. Ziuriu, ziuriu, kad man ta nuotrauka kazkokia labai senai matyta... Tik BLYKST! Taigi cia paso, kuri jau gana senokai pavyduliavimo priepolio apimtas suciaumojo mano mazasis sunelis! Ciupt uz sirdies, ciupt uz rakteliu ir varau naujos vizos darytis, si karta jau su teisingu paso numeriu... Viskas gerai, susimokejau dar karta, gavau nuolaida, bet dabar jau tikrai turiu gera viza. Viskas, vizos tvarkoje, galima vaziuot.
Paskutinieji pasiruosimai kelionei vyksta svenciant Tanios gimtadieni irgi dedant visas imanomas pastangas neprisigerti su ta salyga isgeriant tik viena buteli viskio ir kokius tai menkavercius kelis kokteilius bare “iki ausros”. Ryte galvoje varpams skambant visi imtini daiktai paskelbia maista – is pradziu susislepia, paskui susimaiso, o galiausiai netelpa i turimo bagazo turi. Oficialiai konstatuojama, kad NETELPAM. Valios pastangu deka priimamas sprendimas – kupriniu neuzteks, imam papildoma lagamina ir nesvarbu, kad i belieka sukisti tik lastus ir koines. Turio prireiks gryztant. Tuo tarpu Vaidas paskubomis baigia eilini kursini darba bei kurpia nurodymus zemeje liekanciam kolektyvui, todel i aerouosta atkeliauja neissimiegojes ir turedamas regis 4 gabalus paskiro bagazo kurio kiekvieno turis nevirsyja mazojo maxima maisiuko apimties. Viktoras pergalingai pasiekia starto linija igijes dvi naujas kuprines is kuriu viena, jo paties teigimu pritaikyta siltu krastu atmosferai (ryski ir ispaisyta gelytemis). Veliau sis daiktas kelia nuostaba “kodel visi mato, kad as turistas?”
SKRENDAM. Pirmasis tarpinis nusileidimas – Amsterdamas. Cia jau kiek prasibudines Vaidutis staiga atranda, kad jo vizoje, irasyti du skirtingi paso numeriai. Vienas jo, kitas Viktoro.... Nieko cia nebeprigalvosi. Skrendam toliau. Kaip sako vienas bendradarbis: “there is no need to panic, our left wing is not on fire”.
Trim is keturiu tai pats ilgiausias gyvenimo skrydis, beveik virs gegutes lizdo (kai pagalvoji, kad 10 valandu uzdarytas skarbonkeje kabi virs balos). Trim is keturiu tai ilgiausia gyvenime para turinti 31 valanda. Be visa kita ko lektuvui besileidziant, Kubos vyriausybes reikalavimu, esame dezinfekuojami apipurskiant mus tualetinio oro gaivikliais... Nusileidus trinkteli siluma. YE! Liko pasu kontrole, o prie jos kokie trys laineriai zmoniu plojimai palydinciu kiekviena ileistaji. Gerbiamieji, dabar jau is patirties sakau, vos tik lektuvo ratai paliecia Kubos zeme nusiraminkit. Cia skubeti negalima ir neimanoma. Sutaupysit neuronu. Viskas yra procesas, viskas yra keliones dalis, tik mes kaip pirma karta dar to nesuprantam. Tiesa tos 1,5 valandos prie kontroles labai neprailgsta, nes dali to laiko pergyvenam del to ar ileis Vaida, dali vaikstom i tualeta ir aptarinejam Gvatemala, opusumus bei jos pencininkus, nes pries mus stovi visa kruva turistu butent is sios salies. Prienam pasienio kontrole. Smakra pakelt! Geras pora minuciu stuksi spaudas, bet pase neatsiduria jokia atzyma. Kiek bebutu griezta visvien nusisypso pasieniete ir issvajotiosios durys atsiveria. DONE. MES KUBOJE. Dar kiek neiprasta, kad pries patenkant i sali mus patikrina metalo detektoriumi. Dabar uz lagaminu ir i bara! Dutki. Tai keliones dalis. Atavyko tik puse lagaminu. Likusieji kazi ka veikia Amsterdame beigi atkeliaus tik po dvieju dienu. Rysium su tuom as ir Viktoras turim pasus, pinigus ir fotikus. Tania uzsispiria ir atsisako mum paskolinti savo marskinelius nepagristai motyvuodama, kad istampysim. Savo geranoriskuma demonstruoja vaidas isskirdamas viena savo rezerviniu marskineliu ir gyvenimas tesiasi!
Apsistojame namuose pas Havanos dramos teatro aktore. Grazi, aristokratiska moteriske. Visas namas nukabinetas teatro afisomis kurios bene be isimties apima didesni ar mazesni nuogybes laipsni.
Pusryciams mum pasiulomi kokietai “huevos”, be visa kita ko kurie gali buti kazkokie fritos, omlent ir dar zmoniu kalba nepakartojamo pavadinimo. Issiaskinimas vyksta bandymu keliu. Ikalam nezinomo pavadinimo vaisiu sulciu ir zengiam zingsni i senosios Havanos labirinta.
HAVANA, VINJALES, TRINIDAD, LA BOCA, HAVANA
Stai toks musu keliones marsrutas. Statistiskai zvelgiant tai apie 1300 km kelio, 13 nakvyniu, 4 miestukai, viena jura ir vienas vandenynas, cigaru gamybos fabrikas, cigaru plantacijos, koralu rifai, romo darykla, cukrasvendriu plantacijos, subtropinis miskas, vienas bortelis ir 5 sudroztos padangos, 1 katamaras, apytiksliai 30-40 mojitu, 10 daiquiriu ant galvos (neskaitant Viktoriuko), panasiai tiek gatviniu sumustiniu bei 15 dienu nuostabiai gero laiko.
Atsizvelgiant i lagaminu netekties fakta buvo pakoreguotas pirminis (skrydzio metu sukurtas) keliones planas. Vietoje numatytu 2 naktu Havanoje praleidziame 3, nes laukiam mums taip reikalingu “triusiku, sliopkiu ir plavkiu”. Tad neskubedami patraukiam i miesta. Neturim ir nenorim tureti siame mieste jokio veiksmu plano. Bandom pajausti miesto ritma, mojitu ir daiquiriu skoni ir kaip visada nutinka keliones pradzioje savo kailiu patirti klaidas kurias atmintai zinome. Havanos prabangos, neturto, ramybes ir zmoniu aprasyti nesiimu, linkiu kiekvienam nors siek tiek nebijanciam atsiplesti nuo europiniu standartu tai pamatyti ir ivertinti patiem. Kitas keliones punktas VINJALES. Pradinis planas keliauti autobusu, ivykdytas planas – nukeliauta taksi. Cia mum buvo pristatytas kubos gyvenimo moto – TRANQUILO - ramiai. Ir zinot ka? Pavyko :) Tiesa ne is pirmo karto. Kai pirmaja patiekta vakariene sukimsau kosminiu greiciu seimininkas emesi mokymo. Jokio rukymo pries maista. Pirmiausia neskubedami, letai, besimegaudami pauksciuku balsais ir supancio sodo zaluma (kuri vakarienes metu yra daugiau isivaizduojama del supancios tamsos) pavalgome, tada ramu ramiausiai isgeriame kavytes ir neskubedami surukome cigara. Ir tikrai, kokio velnio mes vis skubame?!? Pagrindinis musu atvykimo i Vinjales tikslas – nuostabaus grozio slenis bei jame esancios cigaru plantacijos. Visa tai nutariama apziureti jojant arkliais. Kas as? Aristokratas as ne aristokratas? Pagalvoja sau Viktoras ir pasipuosia lininiu kostiumu (“vse v gavne, a ja v belom”). Atsizvelgiant i salies politine santvarka arkliukai matyt nera prate prie ponu vezinimo, todel dienos pabaigoje musu aristokratas savo isvaizda labiau panaseja i Kisa filmo dvylika kedziu pabaigoje. Nepaisant to visa kompanija nors ir murzina iki ausu, yra laiminga – fermeris laukuose pavaisino vietoje suktu cigaru, ikaltas kokoso kokteilis, issimaudyta giliai oloje esanciame “baseine”, pasuoliuota “galopais”, pamestas ir atrastas Zygio arklys ir siaip iki valios prisijuokta bei prisibaiminta.
Tranquilo pamokos labai pravercia kai kita diena pila tropinis lietus ir pusryciu procesas ta proga uzsitesia keleta valandu, tai pravercia kai savo papratimu bandoma skubiai iskeliauti i Trinidada, taciau vietoje to uzstringama pusei dienos, nes tai nera taksi, tai jis brangus, tai taksi yra bet nera benzino, tai yra nuomojama, masina bet jos nuomos dokumentu apiforminimui reikalingos geros 2 valandos.
Kelione i TRINIDADA. Zinojom, zinojom... Negalima Kuboje tamsoje vairuoti, bet negi dabar imsi ir kitu patirtimi vadovausies. Sutemus Kubos kelyje renkasi visi – sunys, arkliai, zmones, sunkveziniai, dviraciai ir kiaules. Vis be jokiu sviesos uzuominu. Tiesa kartais galima isvysti vezima riedanti su vezimo gale uzdegtomis zvakemis... Vairuoja visi. Vaidas dar papildomai ir vaira sukioja. Tai nepadeda. Vidury kelio partizaniskai isdygsta bortelis – strykt! Nieko, regis galima vaziuoti toliau, taciau greitis krenta nuo 50 iki 30 km/h, o keliauti tai dar 200 km... Kulminacija pasiekiama kai Vaidas kartu su visa masina pasibaido drugelio. Vaziuojama Karibu juros pakrante ir horizonte didingai trankosi zaibai – kazkur toli audra apie kuria sako net Lietuvoje pranese. Po ne visiskai sekmingos nakvynes Trinidade susikraunam daiktus ir keliaujam ieskoti naujo busto. Ji aptinkame netycia, pakeliui i papludimi. Jau uz miesto, ant juros kranto, namelis apsodintas palmemis su nuostabia terasa. Cia pasiliekam ir nesigailim. Taigis nepaisant to, kad pats Trinidadas man pasirode esas ypatingai turistinis (cia netgi sutikome kazi kur paskui savo ekskursiju vadova velniskai skubanciu lietuviu) jo apylinkes ir papludimiai yra puikus ir su minimaliu turistu skaiciumi. Be nepakelimai lengvo buties lengvumo pojucio papludimyje kur esi tik tu, tavo draugai ir daugybe spalvotu zuvyciu pakranteje dar pabovoji cukrasvendriu plantacijose, subtropiku miske, pamatai svieziai ant lauzo ruosiama kava bei iki soties atsivalgai juros gerybiu, atsivalgai tiek, kad paskutinemis dienomis jau prasai vakarienei paruosti jautienos. Kazka kokretesnio papaskot apie sias dienas yra labai sunku tai tiesiog reikia patirti, arba tiksliau sakant – buti arba dar siai kelionei budingo zargono kalba sakant - pendeti. Toliau – atgal i Havana. Paskutines dienos skirtos tam paciam jau ismoktam ramiam buvimui. Nuostabu palydeti besileidziancia saule Havana vieja pakranteje, cia pat triuba grojant muzikantui, zvejam traukiant laimiki ir pro sali burzgiant 1950uju metu automobiliams. Havanieciai i saules palydas kasvakar renkasi kaip i mini spektakli. Atsinesa alaus, butelaiti romo, nukaria kojas nuo molo ir besisnekuciuodami palydi dar viena silta diena.
Rasau ir matau, kad visko nepapasakosiu. Tikriausiai ir neimanoma. Nes Kuba yra apie patiriama jausma, o ne apie pamatyma. Tik patariu nuvykit ten dabar, veliau Havana tikrai spindes kaip muziejus kur eksponatai sudeti ten kur kazkas sugalvojo, kad jie turi buti, o ne ten kur yra savaime. Iki dabar dar ten nera reklamu ir patikekit tai nuostabu, vienas kitas uzrasas, turintis asociaciju su Kaune esanciais plakatais “Vamos bien”, “Viva la victoria siempre” niekaip toliau smegenu neapkrauna. Jokio svyturio, jokio always ar coldrexo.
Dar siek tiek pastebejimu:
- Ten esi zmogus, tol kol nesi amerikietis. Jei tavo VISA ar MASTERCARD koretele isduota Amerikoje neatsiskaitysi, jei esi amerikietis tau neleis dalyvauti loterijoje romo darykloje, jei esi amerikietis tu neturi galimybes atskristi tiesioginiu reisu, privalai atvykti per bet kuria trecia sali, jei esi amerikietis tavo veliava niekada nebus iskabinta, net jei ten iskabintos viso likusio pasaulio veliavos, jei turi doleriu tai mokesi nepagristai dideli keitimo mokesti, nes tai is Amerikos;
- Jei stengsies issilaikyti savo europietiskos tvarkos, svaros, higienos bei nepasitikejimo sampratoje uz kelione kuboje sumokesi tiek kiek uz pabuvima Londone ar Kopenhagoj. Kita vertus, pries kelione mes skiepijomes nuo hepatitu, difteriju, stabligiu ir dar bala zino ko, tad tikedami medicinos pasiekimais bei prisimindami savo vaikyste kai gerem is bendru stikliniu esamu prie gazuoto vandens automatu drasiai maukeme svieziai spaustas sultis, gerem is austriu gaminamus kokteiliukus bei pilnais zandais kimsome gatveje parduodamus sumustinius. Be sito – jokioje “valiutineje” kavineje nesutiksi vietiniu, negausi cia pat spaudziamu ciukrasvendriu sulciu, tikro vietinio alaus ar cigareciu, o be to uz viska sumokesi nuo 8 iki 20 kartu brangiau. Tiesa, uz vietinius negausi mojito, daiquirio, nepasedesi senoves didybe menancio viesbucio terasoje, bei negausi dideliausio lobsterio uodegos, beigi sunkiau rasi nakvyne. Kainos ten va tokios: mojito, daiquiri, kristal ar bucanero alus – 1-2 eurai, sumustinis bare – 3-5 eurai, pilna vakariene restorane – 20-30 euru, kambarys casa particulara – 20-30 euru, vidutines klases masinos nuoma parai – 60-70 euru, litras benzino 0.9 eur. Sumustinis, pica, paprastu gyventoju rukomas cigaras ar austriu kokteilis gatveje – 20 euro centu, naturaliu sulciu stikline, bananas, pieno kokteilis – 4 euro centai, vietinis alus – 40 euro centu, vietines cigaretes 29 euro centai.
- Nepamesk “trauzu”, paskui ju nebeatiduoda. Ypac jei juos issikalbi bei neatidziai padziauni, o vejas juos nuskraidina i kaimynu kiema bei jei jie yra pirkti Kopenhagoje.
- Neikliuk i tinkla. Nors Kuba dar nera labai turizmo paveikta salis, taciau visa tai sparciai keiciasi, tai kas pagal turima informacija pries 2 metus buvo nemokama dabar mokama, o ir patys zmones “gudreja”. Kiekvienuose namuose, kur apsistosite jum parekomenduos kitus namus, tame mieste i kuri keliaujate. Kartais tai gerai, kartais blogai. Tiesiog jei nepatinka reikia tiesiog apsisukti ir keliauti savo keliu, nes viso gyvenimo kaina yra ta pati, o kokybe skiraisi is emses. Kitas dalykas susijes su gyvenimu: visuose namuose siuloma vakariene ir pusryciai. Mum pasitaike visi buvo tikrai geri. Mazas patarimas – i vakarienes kaina neina gerimai, bet visikai nera priestaraujama jei tuos gerimus gyventojas atsinesa savo. Tad labai taupantiems tai gali buti palengvinimu.
- Neik i jokius Salsa, Buena Vista ar panasius festivalius, kuriuos siulys kas trecias sutiktas Havanietis. Tiesiog atsirasite eiliniame bare, o uz gerimus sumokesite 2-3 kartus daugiau nei butumet i ta bara uzeja patys.
- Cigarus pirk juodojoje rinkoje. Dezute populiariausiu cigaru ne daugiau 25 euru. Dezute atidaryk, visus cigarus apziurek.
- Nesivezk protingu knygu. Mes bandem. Baigem skaitydamas kitu knygas.
- Jei nemoki ispaniskai tai butiniausiai reikia tureti zodyna, angliskai ten nekalba ir tai, kad geriausiu pastangu vedamas zmogelis pirstu rodydamas i placiai issziota burna bando pasakyti, kad eisim i ola, tai nebutinai taip jusu ir bus suprasta;
Siandien jau beveik savaite Lietuvoje ir man vis dar juokinga. Idomu kiek laiko pavyks islaikyti ramybe? Dalis manes vis dar kazkur verziasi lekti, skubeti, taciau jau yra dalelyte kur vis rikteli STOP! RAMIAI... :)
Keletas nuotrauku pradziai yra CIA.
Comments