TRANQUILO EN PERU

ORGANIZACINIAI REIKALAI

Atsiprašau nes vėluoju su tekstu kas marketingo požiūriu yra žiauriai neteisinga, tačiau galbūt šį kartą atleistina... :)

Rašau nes tai kelionės tąsa, pasakojimas apie iki šiol nežinotus dalykus, parodymas to kas pačiam gražu, galbūt naudingas patarimas, na ir labai labai labai truputį pasigyrimas - ye! mes tai padarėm!

Nuotraukos darytos Ričardo, Tanios ir mano. Kai kažkokiu būdų išsiaiškinsiu kaip galima organizuoti balsavimą tinklapyje visi draugiškai rinksime jum labiausiai patikusią ir labiausiai nepatikusią nuotrauką, bet tai ateities planai, kol kas įspūdžiai iš Peru.

Ačiū Aidai, Taniai ir Ričardui tai puiki kompanija, maksimalus palaikymas ir stoiškas pakantumas žmogiškom žmogaus silpnybėm :)

Tęsinys - lauk kiekvieną ateinantį pirmadienį, žiūrėk kokį antradienį jau ir pasirodys :) O kitą pirmadienį ir šiek tiek nuotraukų jau bus :)

PRADŽIA

Buvo tai labai senai. Idėja gimė labai senai. Idėjų negalima skubinti augti. Geros idėjos nesensta, nenusidėvi, o tik bręsta bei tvirtėja. Žinoma ne visos, kai kurios ima ir nesibrandina – tai surūgsta, tai sudžiūva tai dar kas jom nutinka, bet galbūt jos tada jau ne tokios ir geros? Negaliu burnot – dauguma jų išsipildo, o kad ne visos iš karto tai tikriausiai dėl to, kad gyventi įdomiau būtų.

Kelionės į Peru mintis kilo dar gerokai prieš 3-4 metus plaukiant Nilo upe. Kilo ir liko kažkur širdies kamputy kirbėti, neįkyriai ir negarsiai, bet pakankamai užtikrintai, o dienos šviesą išvydo netikėtai ir staiga – pabudusi pašoko ir išlėkė į pasaulį išminties, patirties, laisvės ir džiaugsmo skleisti.

Vieną gražia diena skambina Ričardas. Sako bilietus į Lima radau, važiuojam. Ėėėėėė, sakau, kaip tai pinigų nėr... Tai nieko sako, atiduosit kai bus. Na nėr ką sakyt – keliaujam.
Bilietai užsakyti reikia kelionę planuot. Procesas sakykim iš malonesnių. Niekaip nesuprantu tų, kurie patys nevažiuoja todėl, kad bijosi viso organizavimo proceso. Pamastykit kiek toks parengiamasis procesas suteikia progų vyno paskanauti, alučio išgerti, pusiau pažystamų žmonių sutikti bei pasiteirauti kas ten ir kaip. Mūsų atveju tokių oficialių kelionės aptarimų buvo gal 10 ir teisybės dėlei tenka pripažinti, kad tik kokiuose 3 buvo vykdomi rimti planavimo darbai, visi kiti apsiribodavo linksmu dar būsimų nuotykių pasakojimu bei cigarų rūkymu pas Aidą terasėlėje. Ir tai verta. Kelionė prasidėjo jau praeitų metų gruodį ir tęsis iki kol nebus įvykdytas paskutinis šios kelionės aptarimas gausiai aplaistytas alum su viskiu, iškaitintas pirtelėje bei atgaivintas saltu vandeneliu.

BILIETAI Į TEN IR ATGAL

Geriau siek tiek brangesnis, tačiau „vientisas“ lėktuvo bilietas, ypač keliaujant į tolimas ir kiek kitokia gyvenimo filosofija besivadovaujančias šalis. Pavyzdžiui į lotynus skraidančios avialinijos lyg niekur nieko gali subankrutuoti (kaip, kad nutiko su Air Madrid ir ko išdavoje tūkstančiai europiečių įstrigo lotynų Amerikoje), arba joms visiškai nieko nereiškia iki skrydžio likus 2 savaitėm taip sukaitalioti skrydžio laikus, kad paskui Europoje nebeįmanoma patekti į suplanuota skrydį namo. Pirma kas mum nutiko su bilietais, tai dar būnant Lietuvoje mylima Air Comet Plus ėmė ir sumakalavo skrydžio laikus ir mum teko keisti bilietus iš Madrido į Vilnių, žinoma už tai susimokant šiokį tokį mokestėlį. Kitas linksmas faktas yra tas, kad avialinijos mus pametė....! Mes jau antra diena grožėjomės Andų viršūnėmis, kai gavome maždaug tokio turinio žinutę iš bilietus pardavusios agentūros – „kur jūs esate? Sistema rodo, kad jūs neišskridote į Peru, todėl jūsų bilietas atgal yra negaliojantis“. Po užtikrinto patikimo, kad mes tai jau tikrai, labai tikrai, net labiau nei tikrai esame Peru mus šiaip ne taip atrado ir ši problemėle tapo išspręsta. Tačiau bilietai vis tik užsispyręs reikalas. Kai mus atrado avialinijos, mes pametėme jas. Tiksliau Peru žemaūgiai ilgapirščiai Arequipos bažnyčioje sugebėjo nušvilpti pusę mūsų bilietų. Ir padarė tai iki kelionės pabaigos likus nei šiokiam nei tokiam terminui – 3 dienom įskaitant Velykų savaitgalį. Nereikia ir sakyti, kad visi lotynai yra puikiai įvaldę veiksmą „manjana“, tad mums taip reikalinga oro linijų atstovybė duris prabangiai atveria iki skrydžio likus tik 12 valandų ir čia pat išdidžiai pareiškia – dublikato neišrašysim (!?), nes bilietai nepriklauso šiai kompanijai, o naujų bilietų neparduosim, nes nėra vietų (!?). Argumentas, kad prieš juos asmeniškai stovi du keleiviai kurių pavardes jie mato šviečiant monitoriuose įspūdžio regis nedaro – bilietų nėra. Po ilgų ir varginančių derybų išsiderama, kad jei jau ne dublikatą, bet naujus bilietus tai parduos. Taip ir padaro, bet bilietų netekusiem kolegom tai kaštuoja ne taip ir mažai, bet tikimės, kad Europoje pavyks viską išsiaiškinti. Bėda tik tame, kad Madridas yra pusiau Europa. Nes čia pareiškiama, kad tuos naujus bilietus tai ne jie išrašė, ne jiem jie priklauso ir apie jokias kompensacijas jie nenorį girdėti, tuo pačiu nulupa dar po 100 eurų už bilietų iš Vilniaus į Madridą pametimą (pavogdinimą) ir paleidžia mus namolio. Tačiau tai tik kovos pradžia, šiuo metu yra studijuojamos visokios ten konvencijos ir kuriamas raštas avialinijoms. Apie atomazgą skaitykite būsimose puslapio naujienose. Dėl to dar ir dar kartą – geriau šiek tiek brangesnis, tačiau vientisas bilietas (jei jau ir pameti tai vieną ir baudą moki vieną (tikiuosi)), pradedu manyt, kad elektroninis bilietas yra labai gerai, nes nėra ką pavogdinti ar pamesti ir kad jei jau gyvenimas verčia pirkti atskirus bilietus tai pusė paros yra per mažas „langas“ tarp skrydžių....

MARŠRUTAS

Sausais pavadinimais kalbant tai:
Vilnius – Madridas – Lima – Huraz – Lima – Iquitos – Lima – Cusco – Puno – Arequipa – Lima – Madridas – Vilnius. Viso 10 skrydžių lėktuvu, 1 diena ir 2 naktys autobusuose ir 1 diena traukinyje. Kitos kelionės metu naudotos transporto priemonės tai įvairių rūšių valtys, triračiai motociklai ir nuosavos (ne valdiškos) kojos.
Tai kita pasaulio pusė kur saulė virš galvos kaba taip, kad beveik nemeta šešėlio, kur teka Amazonė, gyvena daug indėnoispanų, kaimanų, uodų, asilų bei kitų gyvių, dar kitaip tariant tai 11.883 kilometrų nuo sostinės Vilniaus į vieną pusę ir dar maždaug 5-6 tūkstančiai minant indėnų valdas.

TRUKMĖ

Be trijų dienų mėnuo. Kad ne per ilgai tai tikrai, kad per trumpai tai tikriausiai. Vis gi pakankamas laikas ant savo kojos 10 cm2 kvadrate suskaičiuoti iki 122 uodų įkandimų ir toliau pamesti skaičių, pagauti piranją, užsigrūsti pakankamai aukštai, kad plyštų galva, vietinės virtuvės patiekalais pasimėgauti tiek, kad visą naktį organizmo valymasis vyktų per visas įmanomas angas, suprasti kaip gerai mes Europoje gyvenam ir tuo pačiu kaip nemokame tuo džiaugtis ir kokia žemė yra nuostabi ir kaip vis tik verta ją saugoti. Būna vietų kur smegenėlės nebegali sugalvoti ar dar įmanoma sukurti gražiau.
Per mažai laiko, kad suprastum kuo gi vis tik tie inkai tokie ypatingi, pamatyti jaguarą, pagulėti paplūdimyje ar paplaukioti burlente.

TO BE CONTINUED...