RIGA, MUSE IR AEROSMITH
Ryga. Turi puikų kempingą beveik miesto centre. Manto skaičiavimais iki pagrindinių koncertinių arenų apie 4 km, o iki centro, mano manymu kokie 3 km. Švarus dušas, tualetas taip pat švarus su užrašu “prosim gvozdej v stenu ne vbevat”, aptvertas (ne tualetas, o kempingas), pakankamai ramioje vietoje ir net saugus, nes nedingo nei vienas mūsų daiktas. O svarbiausia, tai pakankamai pigus. Mum trise dvi naktys su mašinos parkavimu, vieta palapinei ir dušo paslaugomis kainavo 25 latus (apie 125 lt). Tokia būtų viešbučio kaina 1 žmogui 1 nakčiai. Tai taip sakant šitoje vietoje taupom.
Užtat mokam už alų, mojito, šampaną ir kitokį gėrį. Kai taip pažiūri, tai kaina kaip Vilniuje, o va kai taip sumoki, tai kaina kaip vakariausioj Europoj! Kaip suprantant – pramogoms tikrai ne pats pigiausias miestas. Ir aplamai kas čia darosi, ko čia toje Europoje taip viskas brangt pradėjo?
Dar vienas nepatogumas Rygoje. Nuo 10 vakaro uždrausta prekiauti alkoholiu parduotuvėse, degalinėse ir kitose lietuviams įprastose vietose. Tad du vakarus iš eilės prie savo palapinių grįžtame be paskutinio butelio alaus :S
Ryga yra didmiestis. Išdidus didmiestis. Sausas putojantis vynas daugumoje kabakų yra deficitas arba ne kiekvienam paprastajam lietuviui parduodamas. Bandėm tokiam italų restoranėlyje lauke prisėst ir pro-seco išgert. Nužvelgė mus ir išgrūdo. Tipo – nevalgot, tai ir šampas jum nepriklauso. O taip norėjosi!!! Na, reikia pripažint – aš tai su tokiais žaliais šortais, būriavimui skirtais ten bandžiau papramogaut… Vis tik didmiestyje reikia su kostiumu vaikščiot jei aristokratiško gėrimo užsimanytum, arba tada jau eurai per ausis turi virsti, kad apart jų jau niekas tavy nieko nepastebėtų. Toks miesto džiunglių įstatymas. Hau!
Na nebuvo taip blogai. Gavom mes to šampano galų gale, gavom. Taip užtektinai gavom. Geeeeera taip. Sėdi sau. Saulutė šviečia, praeiviai skuba, o tu lėtai lėtai gurkšnoji maloniai vėsinantį gėrimuką. Mmm. Kaip staiga kaži kaip išdygsta mintis patirti kiek egzotikos. Vaidas primena, kad Ryga turi česnakų restoraną (atkreipiu dėmesį, dabar mes geriam šampaną). Neaišku kaip ir kodėl visi pasirašom ir einam tenai pietauti pakeliui vis dar gurkšnodami šampaną. Latviai baikštūs žmonės. Pas juos gatvėse uždrausta gerti, kaip ir pas mus. Mus, apie tai, kokius 2 kart perspėja pažystami. Todėl kaip ir rodo filmuose suvyniojam butelį į popierių ir sau ramiai gurkšnojam eidami (vis dar šampaną). Net pritaikius tokias konspiracines priemones, prie mūsų prieina pagyvenęs latvis ir eilinį kartą perspėja – gerti gatvėje nevalia, policija baus, oi baus. Gerai, kad jau tas restoranas čia pat, o ir butelis tuščias.
Reik spręst ką gersim toliau. Logiška būtų gerti šampaną. Metam latą. Pasirinkimas – česnakinis šotas arba šampanas. Likimą nuspręsti patikime Laurai. Moneta suspindi ore, kelis kart apsiverčia ir leidžiasi. Žiūrim. Česnakinė degtinė. Iki šiol gėrėm šampaną. Nėr ką daryt. Imam degtinę. Na, skonis toks kaip 50/50 būtų maišytas česnako koncetratas su alyvu aliejum kuriame plaukioja skiltelė jo didenybės česnako. Brrrr. Daugiau tikrai tikrai niekada. O po šampano tuo labiau. Vienintelis Mantas regis lieka visai patenkintas. Visas likęs maistas taip pat pagardintas česnaku, o Vaidas pabaigai dar užsisako desertą – ledus su medaus ir česnako padažu. Dar šiandien jaučiu, kaip kiekviena mano kūno dalelė yra impregnuota česnaku.
MUSE ir AEROSMITH.
Na, manau nesuprastumėt jūs ir nesuprasčiau aš pats, jei staiga pradėčiau dėstyt apie muziką. Reginukai tikrai gražūs, vienas madingas kitas subrendęs, muzika kuri man priimtina, geru garsu. Pamatyti ir gyvai išgirsti labai smagu. Ar nuoširdu? Chm. Gal drįsčiau manyti, kad nelabai. Ar aplamai gali būti nuoširdu tokio dydžio koncertuose ir pasauliniuose turuose. Nežinau. Gal to ir nereikia, o gal reikia. Klausimas ar muzikantas privalo būti kartu ir aktoriumi. Man labiau patinka kai jis kartu ir aktorius. Aerosmith’ai šiame plane man regis aukščiau visa galva. Gaila, kad vis mažiau pasauly lieka ilgaamžių grupių, sporto žvaigždžių ir kitų didžių žmonių. Vis mažiau įdomūs charizmatiški žmogai, pasauliui vis labiau reikia naujausiai grojančių, aukščiausiai iššokančių, greičiausiai nubėgančių, madingiausiai statančių. Išmintis įgyjama, o ne tik įgimstama. Ne visada pirmas ir yra tas kuris širdžiai mieliausias. Tai buvo pagiriamasis žodis visiem taip vadinamiem “seniem pirdūnam”. Pagarba jiem.
Smagu matyt tūkstančius neagresyvios, mandagios ir kartu ne vienodos žmogijos. Gyvent geriau. Dabar dar smagiau klausyti Invincible, kuris kaip tik dabar skamba kambaryje, o taip pat vėl prisiminti senus gerus laikus su Crazy :)
Pabaigai:
Laura, mes nepamiršim vakarienės reikalo! Mantai, nuolaidos yra STA-TOI-LE! Vaidai, puikus apibrėžimas: geras skonis - tai supratimas kas yra gražu!
Buvo cool.
Keletas telefono aparatu darytų nuotraukų ČIA.
ORGANIZACINIAI REIKALAI: visiem suprantamos priežastys (tingulys, darbas ir pramogos) niekaip neleidžia man užbaigti Peru pasakojimo, kurį su malonumu pratęsiu artimiausiu metu. Tikrai…
Užtat mokam už alų, mojito, šampaną ir kitokį gėrį. Kai taip pažiūri, tai kaina kaip Vilniuje, o va kai taip sumoki, tai kaina kaip vakariausioj Europoj! Kaip suprantant – pramogoms tikrai ne pats pigiausias miestas. Ir aplamai kas čia darosi, ko čia toje Europoje taip viskas brangt pradėjo?
Dar vienas nepatogumas Rygoje. Nuo 10 vakaro uždrausta prekiauti alkoholiu parduotuvėse, degalinėse ir kitose lietuviams įprastose vietose. Tad du vakarus iš eilės prie savo palapinių grįžtame be paskutinio butelio alaus :S
Ryga yra didmiestis. Išdidus didmiestis. Sausas putojantis vynas daugumoje kabakų yra deficitas arba ne kiekvienam paprastajam lietuviui parduodamas. Bandėm tokiam italų restoranėlyje lauke prisėst ir pro-seco išgert. Nužvelgė mus ir išgrūdo. Tipo – nevalgot, tai ir šampas jum nepriklauso. O taip norėjosi!!! Na, reikia pripažint – aš tai su tokiais žaliais šortais, būriavimui skirtais ten bandžiau papramogaut… Vis tik didmiestyje reikia su kostiumu vaikščiot jei aristokratiško gėrimo užsimanytum, arba tada jau eurai per ausis turi virsti, kad apart jų jau niekas tavy nieko nepastebėtų. Toks miesto džiunglių įstatymas. Hau!
Na nebuvo taip blogai. Gavom mes to šampano galų gale, gavom. Taip užtektinai gavom. Geeeeera taip. Sėdi sau. Saulutė šviečia, praeiviai skuba, o tu lėtai lėtai gurkšnoji maloniai vėsinantį gėrimuką. Mmm. Kaip staiga kaži kaip išdygsta mintis patirti kiek egzotikos. Vaidas primena, kad Ryga turi česnakų restoraną (atkreipiu dėmesį, dabar mes geriam šampaną). Neaišku kaip ir kodėl visi pasirašom ir einam tenai pietauti pakeliui vis dar gurkšnodami šampaną. Latviai baikštūs žmonės. Pas juos gatvėse uždrausta gerti, kaip ir pas mus. Mus, apie tai, kokius 2 kart perspėja pažystami. Todėl kaip ir rodo filmuose suvyniojam butelį į popierių ir sau ramiai gurkšnojam eidami (vis dar šampaną). Net pritaikius tokias konspiracines priemones, prie mūsų prieina pagyvenęs latvis ir eilinį kartą perspėja – gerti gatvėje nevalia, policija baus, oi baus. Gerai, kad jau tas restoranas čia pat, o ir butelis tuščias.
Reik spręst ką gersim toliau. Logiška būtų gerti šampaną. Metam latą. Pasirinkimas – česnakinis šotas arba šampanas. Likimą nuspręsti patikime Laurai. Moneta suspindi ore, kelis kart apsiverčia ir leidžiasi. Žiūrim. Česnakinė degtinė. Iki šiol gėrėm šampaną. Nėr ką daryt. Imam degtinę. Na, skonis toks kaip 50/50 būtų maišytas česnako koncetratas su alyvu aliejum kuriame plaukioja skiltelė jo didenybės česnako. Brrrr. Daugiau tikrai tikrai niekada. O po šampano tuo labiau. Vienintelis Mantas regis lieka visai patenkintas. Visas likęs maistas taip pat pagardintas česnaku, o Vaidas pabaigai dar užsisako desertą – ledus su medaus ir česnako padažu. Dar šiandien jaučiu, kaip kiekviena mano kūno dalelė yra impregnuota česnaku.
MUSE ir AEROSMITH.
Na, manau nesuprastumėt jūs ir nesuprasčiau aš pats, jei staiga pradėčiau dėstyt apie muziką. Reginukai tikrai gražūs, vienas madingas kitas subrendęs, muzika kuri man priimtina, geru garsu. Pamatyti ir gyvai išgirsti labai smagu. Ar nuoširdu? Chm. Gal drįsčiau manyti, kad nelabai. Ar aplamai gali būti nuoširdu tokio dydžio koncertuose ir pasauliniuose turuose. Nežinau. Gal to ir nereikia, o gal reikia. Klausimas ar muzikantas privalo būti kartu ir aktoriumi. Man labiau patinka kai jis kartu ir aktorius. Aerosmith’ai šiame plane man regis aukščiau visa galva. Gaila, kad vis mažiau pasauly lieka ilgaamžių grupių, sporto žvaigždžių ir kitų didžių žmonių. Vis mažiau įdomūs charizmatiški žmogai, pasauliui vis labiau reikia naujausiai grojančių, aukščiausiai iššokančių, greičiausiai nubėgančių, madingiausiai statančių. Išmintis įgyjama, o ne tik įgimstama. Ne visada pirmas ir yra tas kuris širdžiai mieliausias. Tai buvo pagiriamasis žodis visiem taip vadinamiem “seniem pirdūnam”. Pagarba jiem.
Smagu matyt tūkstančius neagresyvios, mandagios ir kartu ne vienodos žmogijos. Gyvent geriau. Dabar dar smagiau klausyti Invincible, kuris kaip tik dabar skamba kambaryje, o taip pat vėl prisiminti senus gerus laikus su Crazy :)
Pabaigai:
Laura, mes nepamiršim vakarienės reikalo! Mantai, nuolaidos yra STA-TOI-LE! Vaidai, puikus apibrėžimas: geras skonis - tai supratimas kas yra gražu!
Buvo cool.
Keletas telefono aparatu darytų nuotraukų ČIA.
ORGANIZACINIAI REIKALAI: visiem suprantamos priežastys (tingulys, darbas ir pramogos) niekaip neleidžia man užbaigti Peru pasakojimo, kurį su malonumu pratęsiu artimiausiu metu. Tikrai…
Comments
Rasyk toliau! G.