Sulošti 5 įskaitiniai ir 3-eji daugiški mačai iš kurių laimėti du įskaitiniai ir du draugiški. Kas teoriškai yra 50/50, o praktiškai 11 vieta iš 18 galimų ir 4 valandos teniso kasdien. Vienas iš susitikimų buvo epinė kova su Italijos veteranų dvejetu. Du apyjauniai meiteliai (mes) dirbo dvi valandas su dviem diedžiukais ir tik po nežinia kiek balionų, dvigubų, bandmintoninio mušinėjimosi pirmyn atgal, po trijų tiebreak'ų išvargo pergalę leidusią pasiekti 11 vietos aukštumas. Apie kitus susitikimus nieko ypatinga nėra ką pasakyti, išskyrus tai, kad vieni mūsu oponenetai buvo kadaise ATP 1000ke žaidę profai, tai jų servai mane du kartus, tikrąja ta žodžio prasme, išvertė iš kojų. Visų kitų tiesiog pavyko sėkmingai išvengti, ten stovi kaip ant sušaudymo. Žiūriu dabar Roland Garros ir labiau nei kada suprantu koks ten lygis. Kostmosas.
Keletas žodelių apie viešbutį: teoriškai 5* besivadinantį 'Rodos Palace Luxury Convention Resort'. Pavadinime vidurinius tris žodžius pakeitus į du 'eldery people' išeitų pats tas. Kodėl viešbučių administracija galvoja, kad prabangūs marmuriniai vestibiuliai yra geriau nei švarūs, tvarkingi, išvėdinti koridoriai ir pageidautina kambariai? Ar čia jiem atrodo, kad klientas rinkdamasis viešbutį ieško marmurinių vestibiulių? Kvapas, na įsivaizduokit 1980ais paskutinį kartą keistą kiliminę dangą, natūralią jūros drėgmę, koriduoriuose neatsidarančius langus, centralizuotą kondicianavimo sistemą kuri moderni galbūt buvo 1975ais ir daugumos klientų pagarbų amžių. Visa tai, žinoma, nei per nago juodymą nesumažina viešbučio administracijos įsistikinimo, kad valdo jie jei ne Ritz Paryžiųje, tai bent jau Park Central Hotel Niujorke. Patį pirmą vakarą kolegos kambaryje sugenda spyna, į kambarį patekti šansų nulis, tipo sutaisys už valandos. Na, sakom, ta proga einam pavakarieniausim. Prie restorano durų pasitinka tvarkdarys su kokius 7 metus dėvimu tuo pačiu kostiumu, apžvelgia kolegą, nustato, kad anas dėvi šortus ir sako (cituoju tiksliai): 'shorts not allowed, go change'. Kiek pasimetam, mat valgykla tikrai nekvepia jokia prabanga ar menieromis, ir pradedam teisintis sakom, sorry, bet administracija nesugeba atidaryt kambario, atidarys tik po geros valandos, tad jau būkit malonūs... 'they fix your door you change and come. No dinner before you change'. Liekam stovėt kaip mokinukai prieš mokyklos direktorių kuris už prastą elgesį neleidžia į valgyklą suvalgyt zrazų kotlečiukų. Slap slap slap.
Interneto kambaryje, žinoma irgi nėra, yra kabelis, bet kam tas kabelis kai rankoje iPhonas? Nu todėl laiką reikia leisti prabangiajame lobyje. Dar tą patį pirmosios vakarienės vakarą prisėdu lauke prie stalo prie baseino atokiausiame kampe pabrowsinti inete, įsitaisau, po kiek laiko susikeliu kojas ant kėdės šalia ir iškarto prisitato teta: 'sir we have a problem with this, its against our policy'. Ok, slap slap slap.
Sliūkinu atgal į kambarį. Pagrindiniai lankytojai tai pencininkai iš Izraelio. Nebuvau Izraely tai nežinau kokios ten problemos su liftais, bet kai jiem reikia patekti į liftą, tai tau iš jo išlipti nelieka jokių vilčių. Piktai bambėdami taranuoja visus kam dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš to lifto reikia išsinešdint. Galvojau čia tik man taip pasitaikė kelis kart, pasirodo ne, mano kolegai teko grįžt iš 0 aukšto į 7, nes niekaip nepavyko išaiškint, kad jis jau atvažiavo ir nepaisant malonios naujai besiveržiancios kompanijos jau kaip ir norėtų išlipt.
Paskutinį viešnagės viešbutyje rytą, išsimaudęs jūroje, bet vistiek dar ne visai pabudęs gryžtu į savo kambarį. Atsirakinu. Žiūriu, oba, kažkas riešutų prie veidrodžio paliko. Nice galvoju. Numetu ant lovos rankšluostį ir akies kampeliu užmatau naujas teniso raketes. Pradeda kilt įtarimas kuris netrukus pasitvirtina apžvelgus lovas - kambarys tai ne mano! Apsisuku ir greičiau nei, kad būtų oru nešu kudašių lauk. Supaniojau aukštus. Slap slap slap. Nu bet blt, kaip mano kambario raktas, elektroninis, atrakino kitą kambarį!?!?
O su jūra, miesteliais ir maistu tavernose viskas yra labai gerai. Rodos miestelio senamiestis yra įspūdingas siaurų gatvelių labirintas su mečetėmis, sinagogomis ir bažnyčiomis. Bet jau tų turistų turistų, kas ten darosi vasarą nelabai aišku. Keletas nuotraukų iš mano pasivažinėjimo motoroleriu čia: https://www.flickr.com/photos/zhmogus/sets/72157653082731699
Keletas žodelių apie viešbutį: teoriškai 5* besivadinantį 'Rodos Palace Luxury Convention Resort'. Pavadinime vidurinius tris žodžius pakeitus į du 'eldery people' išeitų pats tas. Kodėl viešbučių administracija galvoja, kad prabangūs marmuriniai vestibiuliai yra geriau nei švarūs, tvarkingi, išvėdinti koridoriai ir pageidautina kambariai? Ar čia jiem atrodo, kad klientas rinkdamasis viešbutį ieško marmurinių vestibiulių? Kvapas, na įsivaizduokit 1980ais paskutinį kartą keistą kiliminę dangą, natūralią jūros drėgmę, koriduoriuose neatsidarančius langus, centralizuotą kondicianavimo sistemą kuri moderni galbūt buvo 1975ais ir daugumos klientų pagarbų amžių. Visa tai, žinoma, nei per nago juodymą nesumažina viešbučio administracijos įsistikinimo, kad valdo jie jei ne Ritz Paryžiųje, tai bent jau Park Central Hotel Niujorke. Patį pirmą vakarą kolegos kambaryje sugenda spyna, į kambarį patekti šansų nulis, tipo sutaisys už valandos. Na, sakom, ta proga einam pavakarieniausim. Prie restorano durų pasitinka tvarkdarys su kokius 7 metus dėvimu tuo pačiu kostiumu, apžvelgia kolegą, nustato, kad anas dėvi šortus ir sako (cituoju tiksliai): 'shorts not allowed, go change'. Kiek pasimetam, mat valgykla tikrai nekvepia jokia prabanga ar menieromis, ir pradedam teisintis sakom, sorry, bet administracija nesugeba atidaryt kambario, atidarys tik po geros valandos, tad jau būkit malonūs... 'they fix your door you change and come. No dinner before you change'. Liekam stovėt kaip mokinukai prieš mokyklos direktorių kuris už prastą elgesį neleidžia į valgyklą suvalgyt zrazų kotlečiukų. Slap slap slap.
Interneto kambaryje, žinoma irgi nėra, yra kabelis, bet kam tas kabelis kai rankoje iPhonas? Nu todėl laiką reikia leisti prabangiajame lobyje. Dar tą patį pirmosios vakarienės vakarą prisėdu lauke prie stalo prie baseino atokiausiame kampe pabrowsinti inete, įsitaisau, po kiek laiko susikeliu kojas ant kėdės šalia ir iškarto prisitato teta: 'sir we have a problem with this, its against our policy'. Ok, slap slap slap.
Sliūkinu atgal į kambarį. Pagrindiniai lankytojai tai pencininkai iš Izraelio. Nebuvau Izraely tai nežinau kokios ten problemos su liftais, bet kai jiem reikia patekti į liftą, tai tau iš jo išlipti nelieka jokių vilčių. Piktai bambėdami taranuoja visus kam dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš to lifto reikia išsinešdint. Galvojau čia tik man taip pasitaikė kelis kart, pasirodo ne, mano kolegai teko grįžt iš 0 aukšto į 7, nes niekaip nepavyko išaiškint, kad jis jau atvažiavo ir nepaisant malonios naujai besiveržiancios kompanijos jau kaip ir norėtų išlipt.
Paskutinį viešnagės viešbutyje rytą, išsimaudęs jūroje, bet vistiek dar ne visai pabudęs gryžtu į savo kambarį. Atsirakinu. Žiūriu, oba, kažkas riešutų prie veidrodžio paliko. Nice galvoju. Numetu ant lovos rankšluostį ir akies kampeliu užmatau naujas teniso raketes. Pradeda kilt įtarimas kuris netrukus pasitvirtina apžvelgus lovas - kambarys tai ne mano! Apsisuku ir greičiau nei, kad būtų oru nešu kudašių lauk. Supaniojau aukštus. Slap slap slap. Nu bet blt, kaip mano kambario raktas, elektroninis, atrakino kitą kambarį!?!?
O su jūra, miesteliais ir maistu tavernose viskas yra labai gerai. Rodos miestelio senamiestis yra įspūdingas siaurų gatvelių labirintas su mečetėmis, sinagogomis ir bažnyčiomis. Bet jau tų turistų turistų, kas ten darosi vasarą nelabai aišku. Keletas nuotraukų iš mano pasivažinėjimo motoroleriu čia: https://www.flickr.com/photos/zhmogus/sets/72157653082731699
Comments