Welcome to Suria (2).Tesinys. Pradzia: 22/01/2009.
Viskas vyksta letai, bet pagaliau, nepraejus nei metams galiu pasidalinti pilnu ispudziu is Sirijos rinkiniu. Siandien antra serija. Dar bus trecia ir ketvirta. Tai greiciau pasakojimas paciam sau, taciau jei perskaitysit ir jus - bus tik smagiau :)
Kaip visada atsiprasau uz gramatika ir galimus nelogiskumus. Cituojant Giedriu "mes ne skaitytojai, mes rasytojai", tad ir as pats tik kartu su jumis paskaitysiu ko prirasiau, tad tekstas laikui begant gali koreguotis :)
Damaskas - Aleppo, 2008-10-10
Keliames su ausra. Siandien plane kelione traukiniu. Susirangom I sena gera ziguliuka, iki siol dirbanti taksi masina. Keletas pabumbejimu, kad mus veza ratais. Susimokam gal 2 dolerius “ant visu” ir lipam lauk prie stoties.
Cia dar reikia prisiminti vakar dienos bilietu pirkimo istorija. Nuejom i “centrine” stoti kuri siuo metu uzdaryta renovacijai, bet kazkaip keistai – pats stoties pastatas kaip ir veikia, atrodo kaip rumai, tik su begiais ne baisiai kas. Kiek suprantu is knygutes ir aplinkos tai ta renovacija jau vyksta panasiai kaip ir Vilniaus aplinkelio statyba. Zodziu atsidaro langelis, svystelis jaunos sirijietes veidelis ir klausia: “asfsgefhgdfgsdF?” Aha. Mes letai, kaip tas Petras is kaimo “ Four tickets to Aleppo, 1st class please”. Ji klausima supranta mazdaug taip “Two tickets to the moon?” Ne. “Aleppo”, sakom. “Train” (tutuuuu! Chiuku chiuku), “tickets”, skaiciu rodom pirstais. AAA, va. Gaunam bilietus. Ant bilietu tekstas atrodo mazdaug taip:
Kaip patys suprantat viskas aisku – is kur traukinys isvaziuoja, kur jis vaziuoja, kuris musu vagonas ir kurios musu vietos.
Dar kiek pabande vieni kitiem sypsotis ir isradineti zenklu kalba isgaunam uzrasa ant kitos bilieto puses, kad musu 2 vagonas, vietos 12,13,14,15.
Knyguteje pasiskaitom is kur dazniausiai iskeliauja traukiniai I Aleppo ir stai siandien ryte jau stovime pries stoties iejimo. Tiksliau butu sakyti prie ivaziavimo I stoties kiema kur veikia suimprovizuotas security check pointas. Metalo detektoriais dirba Muhamedas ir Ali. Padedi krepsi ant stalo, jis kisa vidun ranka, pamakaluoja. Ok, galit eit. Einam, negi gincysies.
Prie pirmojo kelio mus pasitinka tablo. Tikriausiai vardu taip pat koks Muhamedas. Aleppo? Klausia. Yes, Aleppo. Ok, road number 3. Dekojam tablo ir judam link nurodyto kelio. Traukinys atvyksta, vyksta pro perona iki kol perone lieka tik pirmasis vagonas. Atidaro vienerias vagono duris ir visi keleiviai tvarkingai rodydami bilietukus sulipa I traukini per vienerias duris. Sulipe brazda su visais daiktais kas i 2 vagona, kas i 5…
Traukinys apynaujis sedynes patogios, placios, net gi lankstosi atlosas. Pirmas vaizdas lyg ir kazkoks déjà vu is keliones Peru – vel vagone sedime kartu su grupe japonu baltomis pirstinemis ir vel ju gidas jiem kazka ciulba nesuprantama kalba.
Keliones trukme apie 4 valandas, bet labai neprailgsta. Pradzioje aiskinames ka galima isigyti vagone-restorane. Po kelinto bandymo paaiskeja, kad ten yra kavos, arbatos ir sokaladuku. Ne kazka kaip pusryciam, bet vis geriau nei nieko. Pro langus slenka dykuma kuria pakankamai greitai pakeicia suzaliave drekinami laukai. Ir tolimesneje kelione stebins kokie neaprepiamai didziuliai dykumos plotai yra drekinami. Viename nedideliame miestelyje traukinys stabdeli tiesiog miestelio turgaus viduryje, o kiek pajudejes pravaziuoja aviu turgumi. Nematytas, neregetas tik knygu aprasymuose skaitytas vaizdas – daugybe skarotu vyru tarp simtu parduodamu ir perkamu aviu. Kaip jie ten atsirenka kur kieno avys ir kur kieno pardavejas?
Jau visai ne uzilgo ivaziuojam I Aleppo priemescius kurie atrodo zymiai skurdesni nei matyti Damaske. Kiek pavaziavus reikalai pasitaiso, vaizdas grazeja, matyt begiai eina ne labiausiai pasiturinciais rajonais.
Alepo stotyje mane vel apima déjà vu jausmas. Si karta tikras. Jausmas toks, kad as cia tikrai jau buvau, viskas matyta, net saule ir svarbiausia jausmas. Ir dar atrodo, kad tuoj prieis taksistas ir pasiulys pavezeti. Taksistas nepasirodo. Osechka.
Paziurineje I zemelapi nutariam, kad ner cia ko remti taksi firmas ir traukiam link savo viesbucio pesciomis. Kaip “traukimo” eigoje paaiskeja viesbutis jau nera visa cia pat, bet kelios dienos treniruotes Damasko senamiestyje duoda savo ir mes tik po kokio 4 paklausimo atsiduriame busimoje nakvynes vietoje. Pakeliui stebina Aleppo modernumas – gatves svarios, masinos naujos, parduotuves svyti visais vakarietiskais “brendais”. Visi beveik draugiskai nusiviliam – labai jau cia panasu I Europos miestus. Siandien Lapkricio 10 – Tanios gimtadienis. Viesbutuke atsidarom langus – jie I uzdara vidini kiema, tada atsidarom buteli viskio. Gurkstelim. Kaip ir laikas I pili. Traukiame pesciomis, maloniai pasiklaidinam, klausiam kelio, mus laipina ant gretimo stogo sako “matot?” nu, matom. Tai va ir eikit dabar ta kryptim. Kiti gincytusi, o mes tai ka, einam. Kelias tiesiasi per pagridine Aleppo souk’o gatve. Apie tai kiek veliau, o dabar skubam I pili. Pilis vidury miesto ant kalno. Panasiai kaip Gedimino, tik va vien iejimo vartai beveik didesni uz musu atstatomus valdovu rumus.
Pily fotografuojames, lendam sian bei ten, isgeriam kavos ant sienos su vaizdu I satelitinemis lekstemis nuseta Alepo miesto senamiesti. Keletoje vietu matyti kazkokie plotai pilni chaotiskai ismetytu kaladeliu. Vaizdas toks, kad kaip tik ten susisuko viesulas ir nusriurbe keleta desimciu namu. Organizuojames didyji objektyva, pritraukiam ir paaiskeja, kad tai kapines. Is pilies mus iskrapsto priziuretojai. Gerai cia buti. Bet traukiam tolyn – I didziaja Aleppo mechete (715 metu statybos), kuri yra mazesne Damasko didziosio mecetes kopija. Jau gerai suteme, mecetes grindinys atsale, be batu sekasi kiek prasciau - pedos sala, ale kai grazu tai aukojames.
Pakeliui i viesbuti, uzsisakom vieta resorane – veliau cia uzeisim pazymeti Tanios gimtadienio. Vakare vedam derybas del transporto – norim masinos kuri mus nuveztu iki Dayr Az Zawr. Is tikro tikslas butu ne pats miestas, o kelias iki jo. Tai Eufratas, keletas piliu, bet apie tai poryt, siandien programoje gimtadienis – beveik be alkoholio, uztat su nargile, meistriskai anglimis ir znyplemis operuojaciu “angliu berniuku”. Rytoj muilo fabrikas, muilo pirkimas, turgus, duru belstuku fotografimas, saldumynai, pelenines ir kiti maklinejimo be tikslo atributai.
Aleppo, 2008-10-11
Diena skirta poilsiui. Gerai nepamenu, bet regis pramiegam pusrycius. Iki pietu slaistomes po senamiecio gatveles uzeidami I Armenu baznycia, gatveje sukirsdami kebaba, gerdami vaisiu kokteilius gatveje. Uztinkam legendini Aleppo muilo fabrika – uzdarytas… Mat muila verda tik sezono metu, dabar ner alyvuogiu. Kiek pasitrynus aplink fabriko duris mus pastebi vaikai ir tuoj pat suorganizuoja kazkoki vyresneli kuris kviecia vidun pasidairyti. Fabrikas visikai tuscias, tik muilo kalnai sukrauti panasiai kaip pas mus sukrauna plytas.
Savotiskai smagu slaistytis po neveikianti fabrika ir isivaizduoti kaip cia verda gyvenimas sezono metu. Muilo “puodas” toks diiiiidziulis, kad drasiai vadinciau muilo baseinu. Tai bent ispraustas isliptum.
Iseinant perku 4 muilo gabaliukus is to paties priziuretojo. Gal uz kokius 12 doleriu uz visus. Kyla mazos reiksmes konfliktas. Visi mano bendrakeliaiviai kaltina, kad permoku, kad svaistau lesas ir kad mane apgaudineja. Pats zinau. Kad kaina vyriskis uzkeles tai ir man paciam aisku, taciau laikau tai bilietu keturiem I fabrika, o prie bilietu prideta muila. Nieko nepirkes (nesusimojes uz bilieta) buciau jautesis nesmagiai, nors niekas ir nereikalavo pirkti. Man taip ramiau. O bendrakeliaviai vis bando bando gelbeti mane nuo pklydimu, zinoma tik gero noredami.
Veliau pavargstu nuo turgaus. Ricardas taip pat. Jis traukia pabuti meceteje, as pasedeti kavineje prie citadeles vartu. Moteriskes lieka turguje. Ten randa visokiausiu sidabru, medziagu ir kitokiu gerybiu. Jau neskaiciuonat kokiu 3 kilogramu muilo. Kiekvienai.
Muilas. Po dvieju dienu praleistu turguje ar aplink ji jau galiu vadintis bent jau profesionalu megeju muilo srityje. Sako, kad muilo kokybe priklauso nuo lauro aliejaus kiekio jame, taip pat nuo to kiek metu jis yra islaikytas. Perkant reikia prasyti perpjauti viena muilo gabaliuka. Is isrores muilas yra rudos splavos, viduje zalias. Kuo didesnis rudas sluoksnis, tuo muilas senesnis, o tai reiskia geresnis. Kaip atskirti lauro aliejaus kieki taip ir nesuzinau, manau tai sprendziama apie zalios spalvos intensyvuma. Kol Tania ir Aida dar ir karta trinasi turguje as gurksnoju arabiska kava su kardamonu. Dar vienas puikus dalykas – svieziu metu “limonadas” – trintu metu ir laimo stikline. Smagiai gaivu.
Vakare sunkiai sprendziam ar cia bandyti taupyti keleta doleriu ar nesukti galvos ir imti viesbucio siuloma masina su vairuotoju rytdienos kelionei i Deir Az Zawr’a. Nugali tinginys, bajorai mes ar ne bajorai. Ryt isvykstam 5 ryte, kartais vardan ziniu reikia aukotis.
Kaip visada atsiprasau uz gramatika ir galimus nelogiskumus. Cituojant Giedriu "mes ne skaitytojai, mes rasytojai", tad ir as pats tik kartu su jumis paskaitysiu ko prirasiau, tad tekstas laikui begant gali koreguotis :)
Damaskas - Aleppo, 2008-10-10
Keliames su ausra. Siandien plane kelione traukiniu. Susirangom I sena gera ziguliuka, iki siol dirbanti taksi masina. Keletas pabumbejimu, kad mus veza ratais. Susimokam gal 2 dolerius “ant visu” ir lipam lauk prie stoties.
Cia dar reikia prisiminti vakar dienos bilietu pirkimo istorija. Nuejom i “centrine” stoti kuri siuo metu uzdaryta renovacijai, bet kazkaip keistai – pats stoties pastatas kaip ir veikia, atrodo kaip rumai, tik su begiais ne baisiai kas. Kiek suprantu is knygutes ir aplinkos tai ta renovacija jau vyksta panasiai kaip ir Vilniaus aplinkelio statyba. Zodziu atsidaro langelis, svystelis jaunos sirijietes veidelis ir klausia: “asfsgefhgdfgsdF?” Aha. Mes letai, kaip tas Petras is kaimo “ Four tickets to Aleppo, 1st class please”. Ji klausima supranta mazdaug taip “Two tickets to the moon?” Ne. “Aleppo”, sakom. “Train” (tutuuuu! Chiuku chiuku), “tickets”, skaiciu rodom pirstais. AAA, va. Gaunam bilietus. Ant bilietu tekstas atrodo mazdaug taip:
Kaip patys suprantat viskas aisku – is kur traukinys isvaziuoja, kur jis vaziuoja, kuris musu vagonas ir kurios musu vietos.
Dar kiek pabande vieni kitiem sypsotis ir isradineti zenklu kalba isgaunam uzrasa ant kitos bilieto puses, kad musu 2 vagonas, vietos 12,13,14,15.
Knyguteje pasiskaitom is kur dazniausiai iskeliauja traukiniai I Aleppo ir stai siandien ryte jau stovime pries stoties iejimo. Tiksliau butu sakyti prie ivaziavimo I stoties kiema kur veikia suimprovizuotas security check pointas. Metalo detektoriais dirba Muhamedas ir Ali. Padedi krepsi ant stalo, jis kisa vidun ranka, pamakaluoja. Ok, galit eit. Einam, negi gincysies.
Prie pirmojo kelio mus pasitinka tablo. Tikriausiai vardu taip pat koks Muhamedas. Aleppo? Klausia. Yes, Aleppo. Ok, road number 3. Dekojam tablo ir judam link nurodyto kelio. Traukinys atvyksta, vyksta pro perona iki kol perone lieka tik pirmasis vagonas. Atidaro vienerias vagono duris ir visi keleiviai tvarkingai rodydami bilietukus sulipa I traukini per vienerias duris. Sulipe brazda su visais daiktais kas i 2 vagona, kas i 5…
Traukinys apynaujis sedynes patogios, placios, net gi lankstosi atlosas. Pirmas vaizdas lyg ir kazkoks déjà vu is keliones Peru – vel vagone sedime kartu su grupe japonu baltomis pirstinemis ir vel ju gidas jiem kazka ciulba nesuprantama kalba.
Keliones trukme apie 4 valandas, bet labai neprailgsta. Pradzioje aiskinames ka galima isigyti vagone-restorane. Po kelinto bandymo paaiskeja, kad ten yra kavos, arbatos ir sokaladuku. Ne kazka kaip pusryciam, bet vis geriau nei nieko. Pro langus slenka dykuma kuria pakankamai greitai pakeicia suzaliave drekinami laukai. Ir tolimesneje kelione stebins kokie neaprepiamai didziuliai dykumos plotai yra drekinami. Viename nedideliame miestelyje traukinys stabdeli tiesiog miestelio turgaus viduryje, o kiek pajudejes pravaziuoja aviu turgumi. Nematytas, neregetas tik knygu aprasymuose skaitytas vaizdas – daugybe skarotu vyru tarp simtu parduodamu ir perkamu aviu. Kaip jie ten atsirenka kur kieno avys ir kur kieno pardavejas?
Jau visai ne uzilgo ivaziuojam I Aleppo priemescius kurie atrodo zymiai skurdesni nei matyti Damaske. Kiek pavaziavus reikalai pasitaiso, vaizdas grazeja, matyt begiai eina ne labiausiai pasiturinciais rajonais.
Alepo stotyje mane vel apima déjà vu jausmas. Si karta tikras. Jausmas toks, kad as cia tikrai jau buvau, viskas matyta, net saule ir svarbiausia jausmas. Ir dar atrodo, kad tuoj prieis taksistas ir pasiulys pavezeti. Taksistas nepasirodo. Osechka.
Paziurineje I zemelapi nutariam, kad ner cia ko remti taksi firmas ir traukiam link savo viesbucio pesciomis. Kaip “traukimo” eigoje paaiskeja viesbutis jau nera visa cia pat, bet kelios dienos treniruotes Damasko senamiestyje duoda savo ir mes tik po kokio 4 paklausimo atsiduriame busimoje nakvynes vietoje. Pakeliui stebina Aleppo modernumas – gatves svarios, masinos naujos, parduotuves svyti visais vakarietiskais “brendais”. Visi beveik draugiskai nusiviliam – labai jau cia panasu I Europos miestus. Siandien Lapkricio 10 – Tanios gimtadienis. Viesbutuke atsidarom langus – jie I uzdara vidini kiema, tada atsidarom buteli viskio. Gurkstelim. Kaip ir laikas I pili. Traukiame pesciomis, maloniai pasiklaidinam, klausiam kelio, mus laipina ant gretimo stogo sako “matot?” nu, matom. Tai va ir eikit dabar ta kryptim. Kiti gincytusi, o mes tai ka, einam. Kelias tiesiasi per pagridine Aleppo souk’o gatve. Apie tai kiek veliau, o dabar skubam I pili. Pilis vidury miesto ant kalno. Panasiai kaip Gedimino, tik va vien iejimo vartai beveik didesni uz musu atstatomus valdovu rumus.
Pily fotografuojames, lendam sian bei ten, isgeriam kavos ant sienos su vaizdu I satelitinemis lekstemis nuseta Alepo miesto senamiesti. Keletoje vietu matyti kazkokie plotai pilni chaotiskai ismetytu kaladeliu. Vaizdas toks, kad kaip tik ten susisuko viesulas ir nusriurbe keleta desimciu namu. Organizuojames didyji objektyva, pritraukiam ir paaiskeja, kad tai kapines. Is pilies mus iskrapsto priziuretojai. Gerai cia buti. Bet traukiam tolyn – I didziaja Aleppo mechete (715 metu statybos), kuri yra mazesne Damasko didziosio mecetes kopija. Jau gerai suteme, mecetes grindinys atsale, be batu sekasi kiek prasciau - pedos sala, ale kai grazu tai aukojames.
Pakeliui i viesbuti, uzsisakom vieta resorane – veliau cia uzeisim pazymeti Tanios gimtadienio. Vakare vedam derybas del transporto – norim masinos kuri mus nuveztu iki Dayr Az Zawr. Is tikro tikslas butu ne pats miestas, o kelias iki jo. Tai Eufratas, keletas piliu, bet apie tai poryt, siandien programoje gimtadienis – beveik be alkoholio, uztat su nargile, meistriskai anglimis ir znyplemis operuojaciu “angliu berniuku”. Rytoj muilo fabrikas, muilo pirkimas, turgus, duru belstuku fotografimas, saldumynai, pelenines ir kiti maklinejimo be tikslo atributai.
Aleppo, 2008-10-11
Diena skirta poilsiui. Gerai nepamenu, bet regis pramiegam pusrycius. Iki pietu slaistomes po senamiecio gatveles uzeidami I Armenu baznycia, gatveje sukirsdami kebaba, gerdami vaisiu kokteilius gatveje. Uztinkam legendini Aleppo muilo fabrika – uzdarytas… Mat muila verda tik sezono metu, dabar ner alyvuogiu. Kiek pasitrynus aplink fabriko duris mus pastebi vaikai ir tuoj pat suorganizuoja kazkoki vyresneli kuris kviecia vidun pasidairyti. Fabrikas visikai tuscias, tik muilo kalnai sukrauti panasiai kaip pas mus sukrauna plytas.
Savotiskai smagu slaistytis po neveikianti fabrika ir isivaizduoti kaip cia verda gyvenimas sezono metu. Muilo “puodas” toks diiiiidziulis, kad drasiai vadinciau muilo baseinu. Tai bent ispraustas isliptum.
Iseinant perku 4 muilo gabaliukus is to paties priziuretojo. Gal uz kokius 12 doleriu uz visus. Kyla mazos reiksmes konfliktas. Visi mano bendrakeliaiviai kaltina, kad permoku, kad svaistau lesas ir kad mane apgaudineja. Pats zinau. Kad kaina vyriskis uzkeles tai ir man paciam aisku, taciau laikau tai bilietu keturiem I fabrika, o prie bilietu prideta muila. Nieko nepirkes (nesusimojes uz bilieta) buciau jautesis nesmagiai, nors niekas ir nereikalavo pirkti. Man taip ramiau. O bendrakeliaviai vis bando bando gelbeti mane nuo pklydimu, zinoma tik gero noredami.
Veliau pavargstu nuo turgaus. Ricardas taip pat. Jis traukia pabuti meceteje, as pasedeti kavineje prie citadeles vartu. Moteriskes lieka turguje. Ten randa visokiausiu sidabru, medziagu ir kitokiu gerybiu. Jau neskaiciuonat kokiu 3 kilogramu muilo. Kiekvienai.
Muilas. Po dvieju dienu praleistu turguje ar aplink ji jau galiu vadintis bent jau profesionalu megeju muilo srityje. Sako, kad muilo kokybe priklauso nuo lauro aliejaus kiekio jame, taip pat nuo to kiek metu jis yra islaikytas. Perkant reikia prasyti perpjauti viena muilo gabaliuka. Is isrores muilas yra rudos splavos, viduje zalias. Kuo didesnis rudas sluoksnis, tuo muilas senesnis, o tai reiskia geresnis. Kaip atskirti lauro aliejaus kieki taip ir nesuzinau, manau tai sprendziama apie zalios spalvos intensyvuma. Kol Tania ir Aida dar ir karta trinasi turguje as gurksnoju arabiska kava su kardamonu. Dar vienas puikus dalykas – svieziu metu “limonadas” – trintu metu ir laimo stikline. Smagiai gaivu.
Vakare sunkiai sprendziam ar cia bandyti taupyti keleta doleriu ar nesukti galvos ir imti viesbucio siuloma masina su vairuotoju rytdienos kelionei i Deir Az Zawr’a. Nugali tinginys, bajorai mes ar ne bajorai. Ryt isvykstam 5 ryte, kartais vardan ziniu reikia aukotis.
Comments